„Lazdijų šiluma“ – tarp skaidriausių ir sėkmingiausiai dirbančių įmonių

 

Lazdijų rajono savivaldybės valdoma bendrovė „Lazdijų šiluma“ šiemet gavo sertifikatą, bylojantį, jog įmonė dirba skaidriai ir pelningai.

„Sunkmetį pavertėte savo ir visos Lietuvos galimybe“, – penktadienį „Verslo žinių“ renginyje „Gazelė 2011“, skirtame pagerbti sėkmingiausiai dirbančias smulkaus ir vidutinio verslo Lietuvos įmones, kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovės teigimu, smulkusis ir vidutinis verslas yra valstybės vidaus produkto varomoji jėga, o į apdovanojimus kandidatavusių įmonių pelno rodikliai puikiai tai įrodo.

Lazdijų rajono savivaldybės valdomos bendrovės „Lazdijų šiluma“ įvertinimu džiaugiasi ir Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis: „Malonu, jog ir Prezidentė įvertino, kad įmonė dirba skaidriai, pelningai. Labai džiaugiuosi „Gazelės“ sertifikatu „Lazdijų šilumai“. Toks įvertinimas patvirtina, rodo ir tai, jog įmonėje etatų skaičius optimalus, visi dirba savo darbą, ir dirba jį gerai“, – teigė meras. Jis pridūrė, jog savivaldybės kaip steigėjo rūpestis yra tai, kad įmonės teikiamų paslaugų kaina tenkintų vartotojus ir dar mažėtų. To artimiausiu metu ketinama siekti pradėjus naudoti įmonėje kurą iš karklų medienos.

Kriterijus – viešumas ir skaidrumas

„Verslo žinios“ penktadienį apdovanojo per pastaruosius ketverius metus sparčiausiai augusias Lietuvos įmones. Aštuntus metus iš eilės tęsiamas projektas „Gazelė“ yra skirtas smulkiam ir vidutiniam verslui. Projektą sudaro 10 renginių ir speciali laikraščio rubrika, kurioje apžvelgiamos skirtingų šalies regionų verslo sąlygos. Iš 4000 Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių organizatoriai atrinko apie 300 bendrovių, kurios atitiko „gazelės“ kriterijus. Ryški šiame būryje – ir Lazdijų rajono savivaldybės valdoma „Lazdijų šiluma“. „Lazdijų šilumos“ metinė apyvarta siekė 3,8 mln. litų, o 2011-uosius įmonė baigė turėdama 200 tūkst. litų pelno.

„Gazelės“ pagal organizatorių sumanymą yra augančios, lanksčios ir pelningos įmonės. Vienas svarbiausių rodiklių, į kuriuos projekto organizatoriai kreipia dėmesį, yra įmonės veiklos skaidrumas ir viešumas: sutikimas viešinti finansinius rezultatus. Tarp kriterijų ir tai, jog tai gali būti bet kokios nuosavybės įmonės, kurių apyvarta, palyginti 2007 m. su 2010 m., augo ne mažiau kaip 10%. Pirmais palyginamaisiais metais (2007 m.) įmonės apyvarta buvo 0,5–10 mln. Lt, o paskutiniais lyginamaisiais metais – 2010 m. – ji dirbo pelningai.

Šiemet verslo lyderių renginyje buvo įsimintina skirtingų įmonių veiklų įvairovė.

Viso kolektyvo nuopelnas

Veiklos trisdešimtmetį praėjusiųjų metų lapkritį minėjusios įmonės direktoriaus V. Šerėno teigimu, smagu būti pripažintais tarp sėkmingiausiai dirbančiųjų ir sparčiausiai besivystančių Lietuvos bendrovių. Džiugu buvo girdėti ir Prezidentės vertinimą, jog „Gazelės 2011“ nominantai smulkaus ir vidutiniojo verslo – tai yra, būtent tokio verslo, kuris ir kuria Lietuvoje didžiąją dalį nacionalinio produkto – ir sunkmečiu geba normaliai dirbti ir plėsti savo paslaugas, didinti pajamas.

Gautas sertifikatas yra neabejotinai viso įmonės kolektyvo, vienijančio pusšimtį žmonių, rezultatas. V. Šerėno teigimu, ypač daug gerų žodžių reikėtų pasakyti jo pavaduotojui Ričardui Muraškai, kuris dirba čia nuo pat įmonės įsikūrimo. „Tai įmonės patriotas. Su juo konsultuojasi kiti įmonės darbuotojai, nes šiam žmogui, turinčiam tokią didelę patirtį, jau šilumos energijos tiekimo sistemoje turbūt nėra nežinomų dalykų“, – sakė V. Šerėnas, kuris „Lazdijų šilumai“ vadovauja trejus metus, o lazdijietis – jau nuo 1979-ųjų. Vadovo dalia V. Šerėnui gerai pažįstama: didžiąją savo darbo karjeros laiko dalį jis, kaip ir dabar, ėjo vadovo pareigas.

Bendrovė dirba skaidriai, įmonės interneto svetainėje skelbiami ir paties vadovo bei darbuotojų atlyginimai. Žinoma, įmonės, veiklą vystančios šilumos ūkio srityje, liaudiškai tariant, geros visada ir visiems niekada nebus: šilumos vartotojai jautriai reaguoja į šilumos kainos pokyčius. Tačiau „Lazdijų šiluma“ teikiamų paslaugų kainos išlieka stabilios. Kaip įmonei pavyksta atsižvelgti ir į vartotojų interesus, ir išlaikyti stabilų pelningumą? „Stengiamės, kiek įmanoma, riboti išlaidas. Be to, įmonė turėjo paėmusi daug paskolų, per pastarųjų penkerių metų laikotarpį jas sugrąžinome“, – sakė direktorius.

Už kilovatvalandę šiluminės energijos vasarį gyventojai mokės 22,86 Lt (be PVM). Ši kaina būtų mažesnė, jei Lazdijų mieste ir rajone šilumos poreikis būtų didesnis, bet jis, beje, kasmet mažėja, nes daug pastatų renovuota, be to, sumažėjo ir įstaigų, kurioms reikia šildyti patalpas.

Perspektyvoje – kuras iš energetinių augalų 

Apie idėją auginti Lazdijų rajono ūkininkų dirbamoje žemėje karklus Lazdijų rajono savivaldybės meras A. Margelis kalba kaip apie netolimą realybę, juoba kad ir ES ekonomikos augimo strategija „Europa 2020“ yra siejama su atsinaujinančių gamtos išteklių panaudojimu.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai – gamtos ištekliai, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos procesai. Tai saulės, vėjo, geoterminė, vandens, biomasės energija. „Šių išteklių naudojimas energijos gamybai yra palankus aplinkai ir prisideda prie klimato kaitos stabilizavimo. Tačiau karklų medienos kuro panaudojimas atneštų labai daug ne tik aplinkosauginės, bet ir ekonominės naudos žemės savininkams ir ūkininkams, pinigai liktų Lietuvoje, „neiškeliautų“ į kitas šalis, juoba kad rajone yra žemės, kuri nenaši ir netinka žemės ūkio produkcijai auginti, tačiau puikiausiai gali būti tinkama energetinių augalų želdiniams“, – teigė meras A. Margelis.

Direktoriaus V. Šerėno teigimu, karklai yra vadinamoji greitai auganti mediena. Ją auginti apsimokėtų ir ūkininkams: po ketverių metų augalus galima pjauti. Įmonei naudojant energetinių augalų medienos kurą, šilumos energija vartotojams atsieitų dar pigiau.

„Investiciniame „Lazdijų šiluma“ projekte yra numatyta įsigyti kuro katilą, kuriame būtų galima kūrenti smulkintus augalus. Prieš įgyvendinant naują technologiją, žinoma, dar reikės suskaičiuoti, kiek ir į kokią techniką įmonė turės investuoti, kokią įrangą įsigyti“, – sakė V. Šerėnas.

Vasario 14 dieną 10.00 val. savivaldybės posėdžių salėje turintieji žemės asmenys, ūkininkai, žemdirbiai, taip pat įmonės, žemės ūkio bendrovės kviečiami į seminarą apie energetinių augalų auginimą ir ES paramą jų įveisimui. Vienam hektarui energetinių augalų, tai yra gluosnių, karklų, baltalksnių ar drebulių įveisimui skiriama 5 178 litų parama. Kviečiame įmonių atstovus, ūkininkus, žemdirbius daugiau sužinoti apie energetinių augalų įveisimą.