11vaikų – įvaikinta

Įvairiuose kūdikių ir vaikų globos namuose šiuo metu yra 35 vaikai iš Lazdijų krašto, kurie laukia žmonių, galinčių juos globoti ar norinčių juos įsivaikinti. Per 2011 metus surasti namus pavyko 11 vaikų. Tai, pasak Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Daivos Gorochovenkienės, yra didžiausias per metus įvaikintų vaikų skaičius.
Išsiskiria ir tai, jog dauguma šeimų įsivaikino ne po vieną vaiką, o po kelis. 10 įsivaikintų vaikų iškeliavo iš Lietuvos į Europą ir už Atlanto, 1 vaikas liko savo krašte ir augs lietuvių šeimoje. „Žinoma, labai gerai, kuomet vaikas yra įvaikinamas ar globojamas savo šalyje, gimtame krašte. Tuomet jis neatskiriamas nuo savo krašto papročių, tradicijų, draugų“, – sakė D. Gorochovenkienė.
KVIETIMAS
Vaiko teisių apsaugos skyrius kviečia fizinius asmenis globoti ar įsivaikinti Lazdijų krašto vaikus, netekusius tėvų globos, savo namuose, suteikiant jiems savo rūpestį, meilę, laiką. Pasak už vaikų globos klausimą atsakingos vyriausiosios specialistės Ramunės Gurevičienės, asmenims yra  sudaromos sąlygos pasiruošti globai: Alytaus šeimos pagalbos centre organizuojami 10 dienų mokymai, kurių metu dirbama ties psichologiniais aspektais, įvertinamos globėjo galimybės ir pasiruošimas suteikti namus (plačiąja prasme) vaikui.  Galima ne tik globoti ar įsivaikinti vaiką, bet kurti šeimynas. Tai šeimos, kuriose globojami 6–12 vaikų (bendras šeimos vaikų ir globojamų vaikų skaičius ne daugiau 12).  Susidomėjusius dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių.
MUMS MŪSŲ RAJONO VAIKAI – SVARBŪS
Jau daugiau nei 5 metus prieš Kalėdas organizuojama akcija, kurios metu paruošiamos šventinės dovanėlės kūdikių ir vaikų namuose gyvenantiems kraštiečiams ir vykstama su jais susitikti. Šiemet akciją organizuoja Vaiko teisių apsaugos skyrius, bendradarbiaudamas su Lazdijų viešosios bibliotekos Jaunimo centru.  Pasak organizatorių, tokia akcija siekiama parodyti, jog mažieji kraštiečiai nėra pamiršti, jais yra rūpinamasi. „Tai mūsų vaikai ir jie mums svarbūs“, – apie kūdikių ir vaikų namuose augančius vaikus kalbėjo D. Gorochovenkienė.
Gruodžio 20-21 dienomis  kartu su organizatoriais aplankyti mažųjų ir įteikti jiems dovanėles vyko bibliotekos savanorės: Giedrė Banytė, Ieva Vyšniauskaitė, Dovilė Mikelionytė, Ingrida Čepanonytė, Meda Škarnulytė bei seserys Aira ir Greta Kavaliauskaitės. Buvo aplankyti  Marijampolės vaiko tėviškės namai ir Alytaus valstybiniai vaikų globos namai, kuriuose globojama daugiausiai kraštiečių. Taip pat  ir kitos institucijos – Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai, Valkininkų vaikų globos namai „Spengla“ bei Marijampolės vaikų namai. Aplankytose vaikų globos namuose daugiausiai globojami 5-7 ir 9 klases lankantys vaikai.  Tačiau visai nesvarbu, kiek jiems metų, – visi jie trokšta sutikti žmones, kurių šeimose jaustųsi laimingi. Gal tai Jūsų šeima?
NUOMONĖS
Vaikų kasdienybę globos namuose praskaidrino apsilankę kasmetinės akcijos organizatoriai ir  jaunimas. Jie atvežė akcijai neabejingų rėmėjų dovanas, pabendravo.  Kokios mintys aplankė vykstant, nuvykus ir išvykus iš  vaikų globos namų, pasidalino jaunimo reikalų koordinatorė Agnė Linykaitė, bibliotekos savanorės G. Banytė, A. Kavaliauskaitė.
A. Linykaitė: „Antrą kartą lankantis vaikų globos namuose jau buvo ramiau. Pamenu, pirmą kartą buvo labai nedrąsu bei šiek tiek baugu. Bet visi blogi jausmai išnyko, kai nuvykus pamačiau ten gyvenančių vaikų akis, kurios buvo kupinos šilumos, gerumo bei vilties. Norėtųsi palinkėti, jog kiekviena diena atneštų vien tik geras emocijas, kad kiekvienos sutiktos rankos vien tik šildytų bei vestų doros ir laimės keliu“.
G. Banytė: „Pirmą kartą lankiausi vaikų globos namuose. Vykstant buvo neramu, net kažkiek baisu, nes iš tikrųjų net nežinojau, kaip reikės elgtis ir supratau, kad jiems bus pakankamai skaudus mūsų apsilankymas. Milijonas minčių galvoj sukosi, nors neilgai su vaikais bendravome. Žinoma, gailestis taip pat jautėsi. Būčiau išvažiavus tikrai ne kokiom emocijom, bet pabaigoje apsilankymo mus nuvedė pas mažylius (gal 4 metukų), viena mergaitė buvo tokia miela, visą laiką, kol mes kalbėjom, laikė įsikibus mano ranką ir buvo taip gera ir kartu taip baisu. Net negaliu apibūdint to jausmo, bet dabar, kai jau praėjo nemažai laiko, aš vis dar labai dažnai ją atsimenu. Visą kelią grįžtant mes kalbėjome apie vaikų namus ir panašius dalykus, kaip tie vaikai jaučiasi, kaip galėtume jiems padėti. Man tikrai nėra taip, kad išvažiavau ir pamiršau. Tiesiog kiekvieną kartą prisiminus, kažkoks bejėgiškumas apima. Labai linkėčiau tiems vaikams būti įvaikintiems, pajusti šilumą, pamiršti visas negeroves. Linkiu neprarasti šypsenos, tikėti gyvenimu, būti stipriems ir niekada nepasiduoti“.
A. Kavaliauskaitė: „Pirmas mano apsilankymas vaikų globos namuose įvyko šios akcijos metu. Vykstant buvo apėmę patys įvairiausi jausmai. Lyg kažko bijojau. Visgi išvydusi, kaip gyvena tie vaikučiai be tėvelių, išvykau ramesnė. O jiems norėčiau palinkėti, kad kovotų už save, turėtų ir siektų savo užsibrėžtų tikslų bei nepasuktų blogu keliu“.