Vaidotas Morkūnas<br>

Rajono priešgaisrinės gelbėji­mo tarnybos skambina pavojaus varpais – grėsmingai didėja gaisrų skaičius. Vien šiemet per pusę sau­sio jau gesinti 8 gaisrai, vos išveng­ta žmonių aukų.

Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiū­ros poskyrio viršininkas Viktoras Gerasimovas „Dzūkų žinioms“ sutiko papasakoti apie praeitų metų gaisrus, analizavo jų kilimo prie­žastis, patarė gyventojams, kaip ap­saugoti save bei turtą nuo liepsnos liežuvių.

– Kokia praeitų metų gaisrų statistika, kokios tendencijos vy­rauja?

– Statistika yra liūdna. Paana­lizavus skaičius, tenka konstatuoti, kad gaisrų daugėja. Praeitais metais rajone kilo 142 gaisrai, užpraeitais – 118, 2007 – 117 gaisrų. 67 atve­jais degė žolė, 16 gaisrų kilo gyve­namuose namuose, degė 15 ūkinių pastatų, 13 transporto priemonių. Užregistruoti 6 miško ir miško pa­klotės gaisrai. Galiu tik pažymėti, kad praeitais metais kiek mažiau negu 2008 metais kilo gaisrų gyve­namuose namuose, autotransporto priemonėse. Praeitais metais gais­ruose Petroškų ir Vainiūnų kaime žuvo dvi moterys. Šiais atvejais nelaimė atsitiko dėl neatsargaus rū­kymo. Analizuojant gaisrų skaičių pagal seniūnijas, daugiausia gaisrų kilo Seirijų (22), Veisiejų (20) ir Lazdijų kaimiškojoje (17) bei Laz­dijų miesto (12) seniūnijose. Tenka pasidžiaugti, kad praeitais metais gaisruose vaikai nenukentėjo.

– Kokios pagrindinės nelai­mių priežastys?

– Net 70 procentų gaisrų praei­tais metais kilo dėl neatsargaus el­gimosi su ugnimi. Tai ir neatsargus degančio degtuko numetimas ant žolės ar pastate, neatsargus rūkymas ir t. t. Taip pat daug gaisrų kyla dėl pastatų elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Jeigu paprasčiau, tai liepsna įsi­plieskia dėl netvarkingų, atvirų lai­dų pastatuose, dėl trumpo jungimo instaliacijoje arba buitiniuose prie­taisuose. Paprasčiausia elektros ki­birkštis gali sukelti sunkius padari­nius. Dažnai dėl šios priežasties kilę gaisrai pridaro pastatų savininkams labai daug nuostolių – sudega arba apdega gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, garažai, pirtys ir kiti stati­niai. Su elektra juokauti negalima, tad gyventojai turėtų pasirūpinti, kad jų pastatuose būtų kokybiška elektros instaliacija. Taip pat daug gaisrų kyla dėl krosnių, dūmtraukių įrengimų ir eksploatacinių taisyklių pažeidimų. Dabar žiema – žmo­nės daugiau šildosi patalpas, todėl turėtų pasirūpinti, kad krosnys, dūmtraukiai bei kiti įrenginiai būtų tvarkingi.

– Kaip išvengti liepsnos liežu­vių apsilankymo, ką gyventojai turėtų žinoti?

– Visų pirma, kiekvienas turi rūpintis savo, šeimos, aplinkinių saugumu, sveikata bei savo turto apsauga. Priminsiu dar kartą, kad reikia būti ypač atidiems naudojan­tis elektros energija. Negalima nau­dotis netvarkingais elektros laidais, lizdais, atsišakojimo dėžutėmis, jungikliais. Jeigu jie kaista, kibirkš­čiuoja, skleidžia specifinį plastma­sės kvapą, būtina kviesti elektriką. Negalima elektros instaliacijos tvar­kyti patiems, nes mažiausia klaida gali tapti gaisro priežastimi. Taip pat negalima naudoti netvarkingų elek­tros prietaisų, negalima remontuoti perdegusių elektros saugiklių – juos reikia pakeisti ir t. t. Dar norėčiau priminti, kaip taisyklingai eksplo­atuoti krosnis, dūmtraukius. Visų pirma negalima laikyti malkų prie krosnies pakuros, negalima krosniai įkurti naudoti ypač degių skysčių, nes išsiveržusi liepsna gali uždegti ant pakuros esančius daiktus. Ne­kiškite į krosnį malkų, ilgesnių negu pakura, nes liepsna gali išsiveržti iš jos, o degančios malkos arba žarijos iškristi. Nepalikite atidarytų kros­nies pakuros durelių. Nedžiovinkite ant krosnies malkų ar kitų daiktų, baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip dvi valandos prieš eidami miegoti. Labai aktualu tinkamai prižiūrėti dūmtraukius. Juos reikia nubalinti ir įtrūkimus užtaisyti, kad pro juos neįsiveržtų kibirkštys. Prieš šildy­mo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per ketvirtį iš dūmtraukių ir krosnių išvalykite suodžius. Beje, neretai dūmtraukiai ir užsiliepsnoja ir ugniagesiai važiuoja jų gesinti. Tai priežiūros trūkumas. Ir mes bau­sime dėl to pastatų savininkus.

Taip pat esame pasiruošę pa­dėti gyventojams, išaiškinti jiems priešgaisrines taisykles ir nurodyti jų pastatuose trūkumus, ką reikėtų paremontuoti, kad jie būtų saugūs. Mus galima pasikviesti apžiūrėti pastatus. Tik norėtųsi, kad tokių iš­kvietimų gautume daugiau, nes pas vieną važiuoti yra brangu.

– Ačiū už pokalbį, sėkmės tar­nyboje.