Vytenis Kudarauskas

Liepos 26 d. lazdijiečiai švęs Šv. Onos atlaidus. Šią dieną mes taip pat minime ir Onos vyro, Joakimo vardo dieną.

Šv. Onos istorija prasideda nuo to, jog ji iš prigimties buvo nevaisinga. Tokia jos padėtis buvo niekinama, buvo niekinamas ir jos vyras, nes tuo metu žydų tauta laukė mesijo, todėl tik vaisingos ir vaikų turinčios šeimos susilaukdavo dėmesio ir pagarbos. Tuo tarpu Onos ir Joakimo šeimai ne kartą teko patirti patyčias, būti išjuoktiems. Dar daugiau patyčių ji sulaukdavo todėl, kad buvo iš Judo giminės ir Dovydo namų, iš kur ir turėjo kilti Išganytojas.

Galiausiai Onos ir Joakimo šeima sulaukė malonės ir jie susilaukė vaiko, mergaitės. Šioje šeimoje gimė Švč. Mergelė Marija. Savo dukrą Šv. Ona išmokino to, kas svarbiausia gyvenime: drąsos ir ištvermės, stropumo ir darbštumo, santūrumo ir gailestingumo. Onos pavyzdžiu turėtų sekti kiekviena motina.

Apie šeimą dažniausiai galima spręsti iš vaikų poelgių. Iš Švč. Mergelės Marijos galime spręsti apie jos motiną, tačiau Šv. Ona nebuvo tokia tobula, kokia buvo jos dukra. Nepaisant to, kad Ona nebuvo tobula, jos tikėjimas ir šventumas turėjo būti dideli.

Šv. Onos ir jos vyro Joakimo kultas pirmiausiai paplito Rytuose, vėliau Vakaruose. Daug kur Ona siejama su Marija. Jai meldžiamasi per šienapjūtę, kaip dailidės Juozapo uošvė ji globoja visus, dirbančius su medžiu. Ji taip pat globoja auksakalius, statinių dirbėjus. Ona mokė Mariją švaros, austi ir siūti, todėl yra šluotų gamintojų, audėjų bei siuvėjų globėja. Kaip taupi namų šeimininkė ji globoja sendaikčių pardavėjus, o kaip Marijos Stella maris (Jūros žvaigždė) motina ji globoja ir jūrininkus. Šv. Onos pagalbos prašo nevaisingos šeimos ir nėščios moterys. Kaip Marijos motinos Šv. Onos prašoma, kad ji padėtų gerai išauklėti vaikus.

Į istoriją Šv. Ona ir Joakimas įėjo kaip Jėzaus Kristaus seneliai, todėl tai laikoma priminimu, jog ir mes turėjome senelius, kurie mus išmokė melstis, pažinti Dievą.