Vaidotas Morkūnas

Šaltoka, atšiauri žiema turi ir pliusų, ir minusų. Vaikams ir jau­nimui – džiaugsmas, nes galima pačiuožinėti rogutėmis, slidėmis, pačiūžomis ar pasimėgauti kitais malonumais. Džiaugiasi ja pole­dinės žūklės mėgėjai bei medžio­tojai.

Tačiau gyvenantiems ato­kesnėse kaimo vietovėse pūgos pridaro problemų. Dėl užpustytų keliukų sunku pasiekti pagrindi­nius kelius. Kai sniego iki kelių, galima nebent su arkliuku kai­mo žmogui pasiekti parduotuvę, medicinos punktą. Dar gerai, jei kaime yra ūkininkas, kuris turi traktorių, tai ir sau nusivalo ke­lią, ir kaimynui padeda. O jeigu ne, senyvo amžiaus žmogui yra sudėtinga. Jis paprasčiausiai dėl tokių gamtos sąlygų būna atskir­tas nuo gyvenimo. Taigi pagalba reikalinga.

Kalbinti savivaldybės darbuo­tojai teigė, kad tragiškos situaci­jos nėra. Nors lėšų trūksta, tačiau žmonės nepalikti likimo valiai. Stengiamasi nuvalyti tuos kaimo kelius, kuriais mokykliniai auto­busiukai veža vaikus į mokyklas. Valo kelius melioratorių įmonė „Leimesta“ bei UAB „Lazdijų komunalinis ūkis, o pagrindinius krašto bei rajoninius kelius pri­žiūri kelininkai. Dėl nenuvalytų kelių kol kas neįvyko skaudžių nelaimių, kuriose būtų sužaloti žmonės. Pasak policijos pareigū­nų, buvo techninių avarijų, ku­riose dėl slidaus kelio apgadintos transporto priemonės.

Sunku tokią žiemą ne tik žmo­nėms, bet ir paukščiams, žvėre­liams, žuvims. Prieš savaitę buvo pastebėta, kad kai kurių ežerų, ypač mažų ir uždumblėjusių, van­denyse mažėja deguonies, todėl dūsta žuvys. Pirmos dūstančios lydekos pasirodė Aukštakalnių ežere. Kartu su aplinkos apsaugos agentūros vedėju Gintautu Sanda bei savivaldybės Architektūros skyriaus vyr. specialistu Sauliumi Pockevičiumi nuvykome pasi­žvalgyti prie šio ežero, patikrinti deguonies kiekį aparatu. Lede buvo išpjauta daug ekečių, o prie jų lūkuriavo apie 15 vyriškių su samčiais. Laukė, kada iškils žu­vys. Patikrinę deguonies kiekį vandenyje, pareigūnai nustatė, kad jis daug sumažėjęs, tačiau kritinės ribos nesiekia. Esantys prie eketės vyriškiai pasakojo, kad viena kita lydekaitė iškildavo į paviršių, ta­čiau masiškai jos nedūsta. Gal ir melavo – ar sakys, kad daug pri­gaudė, kai klausinėja pareigūnai. Pavaikščioję radome vieną kibirą, kuriame buvo gal keturios nedi­delės lydekos. Jos nebuvo suža­lotos. Lazdijų aplinkos apsaugos agentūros vedėjas G. Sanda teigė, kad negalima naudoti kablių, ku­riais žalojamos žuvys. Prie vienos eketės aptikome kraujo. Vyriškiai pasakojo, kad vieną vakarą, lauk­dami žuvų, čia iki kraujų susimu­šė du jaunuoliai. Laukdami žuvų, žmonės čia išbūna per naktį. Sakė, kad per naktį, pasišviesdami pro­žektoriais, ir po keliolika lydekų ištraukdavo iš ekečių. Kalbinti vyrai teigė, kad žuvys gali dusti ir netoli esančiame Lukštelio bei Dumblio ežeruose. Tačiau aplin­kosaugininkai tokių signalų dar negavo.

Važiuodami namo Aukšta­kalnių kaimo laukuose matėme lakstančias dvi stirnas. Jos, matyt, išbadėję irgi ieško maisto. Teko girdėti, kad kai kurie rajono me­džiotojų būreliai jau veža pašarą žvėreliams į mišką. Jais taip pat reikia pasirūpinti, kad nebadautų.