Dzūkų žinios

Metų mokytoja Lina Žaliauskienė: „Man patinka dirbti su jaunais žmonėmis ir aš labai myliu tai, ko juos mokau“

Dalintis:
Lina Žaliauskienė
ČIULBA ULBA 2022. Subata. Amatų kieman. Širšuonų (šiaudzinių sodų) rišimas. Mokina Lina Žaliauskienė. Nutraukė Gedvilė Baniulienė. Subartonys, 2022-07-16. (Nuotr. iš Linos Žaliauskienės FB paskyros.)

Minėdami Mokytojų dieną, kiekvienas iš mūsų prisimename tuos žmones, kurie išmokė mus rašyti pirmąją raidę, padėjo pajusti skaitymo džiaugsmą, atvėrė mums visą platų ir spalvingą bei įvairiais garsais skambantį pasaulį. Visada su pagarba atsimename savo mokytojų veidus, balsą, šilumą ir norą mums padėti.

Lazdijų krašte dirba daug puikių, savo darbą mylinčių pedagogų, kurie pelnytai sulaukia savo darbų įvertinimo. Kasmet rajono vadovai vienam iš pedagogų suteikia Metų mokytojo titulą.

Šiemet šis garbingas titulas atiteko technologijų mokytojai, žinomai mūsų krašto tautodailininkei Linai Žaliauskienei. Apie meilę savo darbui, kūrybą, mokytojo profesijos svarbą kalbamės su Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos ir Šventežerio mokyklos technologijų mokytoja L. Žaliauskiene.

Gerbiamoji Lina, kiek metų dirbate mokykloje? Esate vietinė ar atvykusi iš kito krašto?

– Pedagogės darbą dirbu jau daugiau nei du dešimtmečius. Esu gimusi ir augusi Vilniuje, bet sugrįžau į savo mamos gimtinę – Dervinių kaimą Lazdijų rajone. Save laikau vietine.

Kokių dalykų mokote vaikus savo pamokose?

– Kaip žinote, esu technologijos mokytoja ir tautodailininkė. Technologijos pamokos apima mitybą, įvairius tekstilės darbus. Kadangi esu ir tautodailininkė, tai man leidžia pakreipti savo mokymą ir į etnokultūros pusę – dažnai į savo pamokas integruoju etninės kultūros, tautodailės dalykų.

Iš kur atsirado potraukis tautodailei? Kiek žinau, esate sodų rišimo meistrė.

– Rankdarbiai mano gyvenime buvo visą laiką, močiutė buvo audėja, teta – siuvinėtoja. Tiesa, kiek atsimenu, tai siuvinėti, nerti vašeliu išmokau pati. O tikra tautodailė atsirado prieš 13–15 metų, kai pradėjau daugiau į tai gilintis, ėmiau dalyvauti parodose.

Technologijų pamokos – nei matematika, nei lietuvių kalba, nei chemija, kokia tai disciplina, kodėl mokykloje jos reikia?

– Technologijos yra susijusios su praktiniais dalykais, kurių kiekvienam žmogui gyvenime reikės. Reikės valgyti pasigaminti, siūlą į adatą įsiverti, susiūti ką nors. Tai praktiniai dalykai. Kita vertus, šie dalykai yra susiję su kūryba, o žmogui tas gebėjimas save išreikšti per kūrybą yra ne mažiau svarbus nei matematika ar chemija. Tai saviraiškos galimybė, kad žmogus norėtų kurti, domėtųsi savo tradicijomis. Mokėjimas išreikšti save yra svarbu ir žmogaus dvasinei sveikatai.

Dabar mergaitės ir berniukai mokosi tų pačių technologijų disciplinų. Kas dabar jaunimui įdomu?

– Jau daug metų neskiriami užsiėmimai mergaitėms ir berniukams. Dabar vaikai yra visai kitokie, jie nebeskirsto vyriškų ir moteriškų darbų. Laikui bėgant, vaikų pomėgiai keitėsi. Anksčiau visi labai norėjo siuvinėti ir megzti, o dabar jie nori viską daryti greičiau ir per trumpą laiką pamatyti rezultatą. Virtuvė vienodai yra mėgstama ir mergaičių, ir berniukų. Visi laukia, kada prieš Kalėdas dekoruosime meduolius, kada kūčiukus kepsime.

Jūsų pamokos yra jauno žmogaus parengimas gyvenimui ir kiekvieno žmogaus kūrybinių galimybių atskleidimas? Ar Jums patinka dirbti su jaunimu?

– Man labai patinka dirbti su jaunais žmonėmis, yra daug šaunaus jaunimo, ir aš labai myliu tai, ko juos mokau.

Ar save laikote mokytoja, ar gyvenimo būdo pradmenų ugdytoja?

– Manau, jog esu mokytoja.

Ar galvojote vaikystėje, jog būsite mokytoja?

– Tai nebuvo mano svajonė, bet galvojau, jog galėčiau būti mokytoja, nes turėjau puikų pavyzdį – savo tetą – lietuvių kalbos mokytoją, kuri gyvena ir dirba Lazdijuose. Mūsų giminėje yra vienas kitas mokytojas.

Turėjote galimybę gyventi ir dirbti Vilniuje. Kodėl pasirinkote Lazdijus?

– Aš mylėjau ir myliu šitą kraštą, visos mano vaikystės vasaros prabėgo čia. Nesvarsčiau, jog galėčiau gyventi mieste, nors tokia galimybė buvo.

Tai jaučiatės esanti savo vietoje?

– Man mielas šitas kraštas, esu čia, kur noriu būti.

Jūs aktyviai gilinatės į etnokultūrą. Ar vaikams įdomios mūsų tautos ištakos?

– Vaikai tuo domisi, bet svarbu, kaip sugebėsi jiems tai pateikti, kiek tai aktualu šiandien. Lazdijų rajone yra daug šaunių mokytojų, kurie aktyviai dirba etnokultūros srityje. Gal taip yra todėl, jog esame arčiau tautos šaknų, arčiau savo papročių nei tikri miestiečiai.

Kas Jums artimiausia iš kuriamų tautodailės darbų?

– Geriausiai esu žinoma kaip sodų meistrė, keletą metų dar užsiimu pynimu iš šiaudų ir pušies šaknų, tai labai archajiškas amatas. Jau turiu mokinių, kurie seka mano pėdomis.

Šiemet gavote Metų mokytojo titulą. Kokias emocijas jums kelia šis apdovanojimas?

– Man tai buvo netikėta, nes rajone yra daug mokytojų, savo srities fanatų, vertų to apdovanojimo. Mes žinome, kad nė vienas apdovanojimas, įvertinimas nėra baigtinis taškas. Tai tik trumpas stabtelėjimas, o paskui reikia eiti dar spartesniais žingsniais.

Ko norėtumėte palinkėti profesinės šventės proga savo kolegoms – Lazdijų rajono pedagogams?

– Mes kiekvienas kažkam esame metų mokytoju. O kažkam esame ir gyvenimo mokytoju, lemtingu gyvenimo žmogumi. Linkėčiau visiems sėkmės mūsų niekad nenuobodžiame darbe.

Dzūkų žinių“ informacija

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: