Kepyklėlės Laibagaliuose savininkas Valius Čepanonis džiaugiasi verslu tėviškėje

, Kęstas Sukackas
Kepyklėlės Laibagaliuose savininkas Valius Čepanonis džiaugiasi  verslu tėviškėje

„Versle yra taisyklė — negali sustoti tobulėti, nes konkurentai kvėpuoja į nugarą, todėl tenka ieškoti naujų sprendimų, naujų verslo nišų. Nors iš tiesų nepaisant įvairių sunkumų mums sekasi neblogai“, — sako individualios įmonės „Dzūkų magyras“ savininkas Valius Čepanonis.

Ketvirtus metus iš eilės Lazdijų švietimo centras kartu su rajono savivaldybe teikia nominacijas „Verslo sparnai“, taip pagerbiami iškiliausi rajono verslininkai, kurie savo verslais garsina rajoną. Šiemet nominacijoje „Verslo šeima“ apdovanojimą gavo individualios įmonės „Dzūkų magyras“ savininkas Valius Čepanonis, kuris yra įsteigęs kepyklą Laibagalių kaime. 
Valius  Čepanonis yra kulinarijos specialistas, vadovavęs geriausių sostinės restoranų virtuvėms bei šalies virėjų asociacijai. 
Kepyklos savininkas V. Čepanonis sutiko „Dzūkų žinioms“ papasakoti apie savo veiklą.
 
– Kaip kilo idėja Laibagaliuose įkurti kepyklėlę, kokia buvo verslo pradžia, kokius sunkumus turi įveikti verslininkas, norintis provincijoje vystyti savo verslą?
– Mane visad traukė tėviškė, mielas gimtas kraštas, kur graži gamta. Nuolat prisimenu vaikystę, čia praleistus metus. Laibagaliuose gyvendamas baigiau 8 klases ir vėliau išvažiavau mokytis į Vilnių. Daug dirbau  kulinarijos srityje įvairiose pareigose, nemažai pasiekiau, esu gerai susipažinęs su maisto gaminimo verslu, turiu daug pažinčių. Iš pradžių tėviškėje galvojau užsiimti kaimo turizmo verslu, tačiau vėliau permąstęs galimybes nusprendžiau visgi užsiimti kulinarijos verslu, nes geriausiai jį išmanau ir turiu didžiausią įdirbį. Taip po 26 metų darbo didmiesčiuose nusprendžiau su šeima įkurti kepyklą Laibagaliuose. Pati pradžia buvo 2011 metais. Prisimenu, tais metais teko atlikti milžiniškus darbus, pagal visus sanitarinius ir higieninius reikalavimus teko padaryti gamybinių patalpų projektus, o vėliau įrengti kepyklėlės patalpas, rūpintis visa infrastruktūra, įvairiuose fonduose ieškoti paramos savo verslui ir t. t. Daug klausimų spręsti teko pačiam. Daug padėdavo šeima, sūnus, žmona. Žingsnis po žingsnio judėjome į priekį, pavyko gauti paramos iš Europos Sąjungos fondų bei iš šalies fondų, kurie suteikia verslui paramą. Tikrai nebuvo lengva, tačiau jeigu esi užsispyręs ir sieki savo tikslo kryptingai, tau vis tiek pasiseka. 2012 metais savo kepyklėlėje pradėjome gaminti produkciją – prancūziškus pyragaičius kaneles. Norėjome, kad ši produkcija būtų šiek tiek išskirtinė, įdomesnė, kitoniška. Stengėmės, kad šie kepiniai būtų aukštos kokybės, nes supratome, kad rinką galima užkariauti tik gaminant išskirtinį ir aukštos kokybės produktą. Tik vėliau pradėjome gaminti šakočius, šimtalapius, bemielę ruginę ir kvietinę duoną ir kita. 
 
– Aš manau, kad visų pirma įkūręs kepyklėlę susidūrėte su darbo jėgos trūkumu. Norisi paklausti, kaip pavyko rasti darbuotojų savo kepyklai, ar sunku juos buvo išmokyti dirbti?
– Nebuvo lengva rasti darbuotojų, teko ilgai jų ieškoti. Teko imti vietinius  bedarbius iš darbo biržos ir juos mokyti. Toks procesas užtruko ilgai, tačiau kas nori dirbti, kas turi kantrybės, tas išmoksta. Dabar mūsų įmonėje dirba 9 žmonės. Iš pradžių darbuotojus priimdavome bandomajam laikotarpiui, leisdavome jiems susipažinti su darbo sąlygomis, pačiu darbu, pabandyti, kaip jiems sekasi. Taip po truputį ir atsirinkome sumanesnius darbuotojus, kurie laikosi darbo drausmės ir gerai dirba. Aišku, iš pradžių buvo visko,  tačiau vėliau darbuotojai suprato, kad norint dirbti ir uždirbti reikia visgi dirbti, o ne stovėti ir kažko laukti. Mes, kaip ir kitų įmonių savininkai, netoleruojame tinginių ar išgeriančių. Dabar prieš šventes, kai prekyba mūsų gaminiais padidėjo, teko dirbti dviem pamainomis, todėl daugiau darbuotojų teko priimti.
 
– Dabar pakalbėkime apie jūsų produkciją. Kaip realizuojate savo gaminius, kas juos perka, gal jau turite savo pirkėjų?
– Mūsų kepinius – kaneles, šakočius, šimtalapius, skruzdėlynus, įvairius sausainius, bemieles duonas – perka didmiesčių restoranai, cukrainės. Mes orientuojamės į tokią rinką, kur klientas ieško kiek įdomesnių, aukštesnės kokybės produktų, nes tik su jais rinkoje galime konkuruoti. Tokia mūsų niša. Taip pat savo produkciją parduodame turguose Alytuje ir Vilniuje, įvairiose mugėse bei internetu. Pastebime, kad mūsų produkcijos nuperkama vis daugiau. Tai mus skatina tobulėti. Turiu pasakyti, kad mūsų produkcija nėra pigi, todėl nesitikime jos parduoti daug vietinėje rinkoje, nors ir čia pastebime teigiamus pokyčius. Prieš šventes savo stalui vietiniai žmonės nusiperka ir mūsų kepinių. Tačiau dauguma visgi važiuoja į Lenkiją apsipirkti. Suprantu, kaimo žmonės neturi pinigų, todėl jie ieško paprastesnių ir pigesnių kepinių.
 
– Kiek suprantu, Jums verslas sekasi neblogai. Taigi, kokios ateities perspektyvos?
– Versle yra taisyklė – negali sustoti tobulėti, nes konkurentai kvėpuoja į nugarą, todėl tenka ieškoti naujų sprendimų, naujų verslo nišų. Nors iš tiesų nepaisant įvairių sunkumų mums sekasi neblogai, tačiau turime naujų idėjų ir planų, naujų sumanymų. Nenoriu jų dabar atskleisti, tačiau visad galvoju apie savo seną svajonę, kurią buvau atidėjęs – apie kaimo turizmą. Turime labai gražią gamtą, tyvuliuoja nuostabaus grožio Galsto ežeras... Tačiau daug reikia dar padaryti, kad šis kraštas dar labiau trauktų turistus, poilsiautojus. Reikia dar sugalvoti, kaip sutvarkyti infrastruktūrą, kelius, kad čia žmonės norėtų dažniau apsilankyti, pabūti, pagyventi, duoti uždirbti vietiniams. 
 
– Ačiū už pokalbį. Sėkmės Jums versle.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.