Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumai

Vaikų, turinčių antsvorio, skaičius kasmet tik didėja, todėl jau šiandien Lietuvoje būtina susirūpinti per didelio vaikų svorio sukeliamomis problemomis. Labai svarbu jau nuo mažens atkreipti dėmesį į vaikų mitybą. 

Mokyklinio amžiaus vaikų medžiagų apykaita greitesnė nei paauglių ar suaugusiųjų, bet lėtesnė nei ikimokyklinio amžiaus vaikų. Mokyklinio amžiaus vaikai yra labai judrūs ir energijos išeikvoja gerokai daugiau nei suaugusieji. Jie dabar auga lėtai, bet nuolatos. Augant didėja jų kaulų tankis, raumenų masė.  

Šio amžiaus tarpsnio vaikams būtinas maistas, turintis pakankamai reikalingų maisto medžiagų. Juo labiau, suvartojamo maisto kiekis šiuo metu taip pat didėja. Todėl normaliai sveriančių vaikų gaunama energija turi atitikti reikalingą šiam amžiui energijos kiekį.Organizmo gyvybinė veikla vyksta tik todėl, kad vyksta medžiagų apykaita. Deginant angliavandenius, riebalus, baltymus, sukuriama organizmo veiklai reikalinga energija. Dalis tos energijos panaudojama organizmo naujų audinių sintezei. Dėl vykstančių plastinių procesų vaikų organizme medžiagų apykaitos procesai vyksta greičiau nei suaugusių. 

Kadangi vaikų organizmas daugiau energijos suvartoja darbui, termoreguliacijos bei plastiniams procesams, todėl ir energijos su maistu turi gauti pakankamai. Priklausomai nuo amžiaus, mokinių dienos energetiniai poreikiai sudaro apie 1500–2500 kcal, o sportuojančių – dar daugiau. Patartina taip paskirstyti paros raciono kalorijas: pusryčiams – 25 proc., pietums – 35 proc., priešpiečiams ir pavakariams – 20 proc., vakarienei – 20 proc. Vakarienę vaikai turi valgyti 1,5-2 val. prieš miegą. Vaikų mityboje kasdien turi būti pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų. 

Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga ir dalyvauja visuose gyvybiniuose procesuose. Iš baltymų organizme gaminamos apsauginės medžiagos. Organizmo baltymų apykaitai svarbūs angliavandeniai ir vitaminai, nes angliavandeniai tausoja baltymus, o organizmo skysčiuose esantys baltymai svarbūs kitų medžiagų transportavimui. Mokyklinio amžiaus vaikai per parą turi gauti pakankamą baltymų kiekį, apie 60–65%.

Riebalai įeina į visų organizmo ląstelių sudėtį, todėl svarbu jų gauti su maistu. Riebalai aprūpina vaiko organizmą energija ir vitaminais: A, D, E, K, ir pagerina patiekalų skonį. Vaikams riebalų reikia skirti tiek pat, kiek ir baltymų.

Angliavandeniai – tai pagrindinė maisto medžiagų dalis, iš kurios daugiausiai gaunama energijos. Vaikų organizme angliavandeniai turi sudaryti 40–55% bendro energijos kiekio. Didėjant vaiko fiziniam aktyvumui, didėja ir angliavandenių poreikis, tačiau lengvai įsisavinami angliavandeniai skatina nutukimą, cukraligę, dantų ėduonies atsiradimą.

Mokyklinio amžiaus vaikų mityboje baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis maisto racione turėtų būti: 1:1:6.

Vitaminai. Pagrindiniai, kurie reikalingi vaikui, yra šie: A, D, E, B1, B2, B6, B12, PP, C.

Nereikėtų pamiršti, jog maitinimosi įpročiai ir požiūris į maistą, įdiegti mokykliniu laikotarpiu, išlieka visą likusį gyvenimą. Todėl taisyklingi mitybos režimo principai ir optimalūs maitinimosi įgūdžiai turi būti ugdomi nuo pradinių klasių. Tiems, kas rūpinasi vaiko mityba, reikia planuoti valgymo laiką, maistas turi būti įdomus vaikui, tačiau ir vertingas.

Maitinimosi įpročius turi ugdyti tėvai: nustatyti reguliarų vaiko maitinimosi laiką, būtinai įtraukiant visaverčius pusryčius, pasirūpinant ir maistingais užkandžiais. Naujas, dar neragautas maistas turi būti pateiktas vaikui valgymo pradžioje, kai jis dar alkanas. Įrankiai ir porcijų dydžiai turi atitikti vaiko išsivystymo lygį.

Valgant neturėtų likti nervinės įtampos, streso ar kitų aplinkybių, kurios neleistų tinkamai įsisavinti maistą. Netinkamas elgesys valgio metu turėtų būti netoleruojamas, o teigiamas – skatinamas ir giriamas. Jei vaikas nevalgo nustatytu metu, reikia palaukti iki kito valgymo laiko. Mokyklinukai turėtų valgyti 3 kartus per dieną ir užkandžiauti prieš pietus bei vakarienę, pageidautina – tomis pačiomis valandomis.

Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko valgymo įpročiai kiek pasikeičia. Jis turi pusryčiauti anksčiau, nes reikia spėti į mokyklą. Jeigu šeimoje pusryčiaujama, tai pusryčiaus ir vaikas. Turėtume išmokyti vaiką pasigaminti paprastus, bet maistingus pusryčius. Nepusryčiaujančių vaikų mityba prastesnė, kadangi prarastas maisto medžiagas sunku atgauti kitų maitinimųsi metu. 

Sveika mityba lemia harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo kaulų vystymąsi, normalią skydliaukės veiklą, mažina atsparumą ligoms. Mityba labai svarbi visais vaiko augimo etapais. 

Kol vaikas auga namuose arba darželyje, prižiūrimas auklėtojų, daug lengviau sureguliuoti jo mitybą. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, tokios priežiūros jau nebėra. Daug kas priklauso nuo to, ar moksleiviams yra sudarytos sąlygos pavalgyti ir koks maistas siūlomas. Vaikai nori būti savarankiški ir patys sprendžia, kokį maistą jiems pasirinkti, tačiau ne visada jų pasirinkimas būna teisingas. Mokyklinio amžiaus vaikų mityba labai daug priklauso nuo to, ką Jūs vaikui papasakosite apie mitybą ir kaip jį motyvuosite sveikai maitintis. Kiekvienas vaikas turi žinoti apie mitybos piramidę ir būti skatinamas jos kuo labiau laikytis. Kuo ankščiau vaikui bus kalbama apie sveiką mitybą, tuo ankščiau jam susiformuos taisyklingo maitinimosi įpročiai. 

 

Straipsnį paruošė:

Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė

Aušra Dainauskienė