Paežeres jau privatizavo, dabar nusitaikė į ežerus

Turtuoliai, vertelgos anksčiau privatizavo gražiausias rajono paežeres, dabar atėjo eilė ir ežerams. Procesas jau vyksta – savininkus jau turi Noragėlių seniūnijoje esantis Dunojaus ežeras, Kučiūnų seniūnijoje – Ragožės, Lazdijų seniūnijoje – Salinio ir kiti. Yra numatyta savininkams grąžinti ir daugiau nedidelių vandens telkinių-ežerų. 

Toks ežerų privatizavimas vyksta legaliai, pagal šiandien galiojančius įstatymus ir įstatyminius aktus. Taip tvirtina žemėtvarkininkai. Jie aiškino, kad pagal dabar galiojančią tvarką, žmogus, įrodęs, kad jis nuosavybės teise turėjo iki 1940 metų vandens telkinį arba dalį jo, arba jį paveldėjo iš giminaičių, gali pareikšti norą pretenduoti susigrąžinti natūra nuosavybės teise tokio dydžio vandens telkinį bet kurioje mūsų šalies teritorijoje. Dažniausiai tokių telkinių tame rajone, kur gyvena pretendentas, neatsiranda, todėl žmonės ieško grąžintinų vandens telkinių-ežerų kituose rajonuose, o taip pat ir mūsų rajone. Taip dalį Salinio ežero įsigijo vienas Trakų rajono gyventojas, o Ragožės ežerą valdo irgi asmuo iš visai kito šalies krašto. Esame jau rašę, kad šis ežero savininkas visai neturi jokios paežerės prie Ragožės ežero, tačiau vis tiek nuosavybės teise valdo šį vandens telkinį. Kalbinti specialistai teigė, kad taip vertelgos siekia uždirbti supirkdami ir pardavinėdami ežerus. Tokio verslo schema paprasta – pinigų turintis žmogus susiranda asmenį, kuris turi dokumentus, kad jam priklausė ežeras arba dalis jo kokiame nors rajone. Turtuolis įsigyja šio pretendento dokumentus – išvadas ir, nusižiūrėjęs ežerą, pareiškia norą jį perimti nuosavybėn. Vėliau tą ežerą įsigijęs, jį pelningai parduoda kitam asmeniui. Tačiau šame procese gali būti piktnaudžiavimo atvejų. Taigi, vertelgos surado dar vieną būdą, kaip pasipelnyti. Beje, kažkas panašaus jau vyksta ir su miškais.

 

Visai neseniai Veisiejų seniūnijos gyventojai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl 10 hektarų ploto Termento ežero perdavimo nuosavybėn bei teisėtų visuomenės interesų pažeidimo. Kreipimąsi į Prezidentę pasirašė 40 Sakniavos, Paliūnų, Smarliūnų kaimų gyventojų. „Prieš kurį laiką netikėtai gavome pranešimus, iš kurių supratome, kad privatizuojamas Termento ežeras. Istoriškai susiklostė, kad mes gyvename prie šio ežero. Šia gamtos dovana naudojasi aplinkinių Paliūnų, Smarliūnų, Sakniavos ir kitų kaimų gyventojai – tai maudynės, plaukiojimas valtimi, meškeriojimas. Šis ežeras niekada nebuvo privatus – priklausė valstybei. Jokia santvarka nei prie caro, nei Smetonos, nei sovietmečiu į jį nesikėsino ir tik dabar jį iš mūsų atima nepriklausomos valstybės institucijos. Tai reiškia, kad bus išrauti esami maudyklių lieptai, neturėsim teisės laikyti valčių, jomis plaukioti. Mums galbūt bus leidžiama nusiprausti ar pagirdyti gyvulius. Mes iš viso nesuprantame, kaip galima privatizuoti gamtos kūrinį – ežerą“, – pasipiktinę kreipimesi rašo prie šio ežero gyvenantys asmenys.

 

Šiame rašte gyventojai nurodo, kad kažkokie vertelgos yra įsigiję vandens telkinio išvadas, kurias turėjo Valentina Blažienė ir Bronislovas Blažys iš Ignalinos rajono Antalksnės kaimo, ir jos atkeliamos čionai. Gyventojai dar pažymi, kad minėti asmenys Lazdijų rajone niekada jokios nuosavybės neturėjo. Prie Termento ežero gyvenantieji tvirtina, kad įgalioti asmenys, kurie privatizuoja ežerą, yra net iš Žemaitijos, iš Plungės. „Jų tikslas – pigiai privatizavus vėliau pelningai, kai bus leista, už milijonus parduoti kokiam nors užsieniečiui. O tada, ko gero, mums bus leista pasigrožėti nuo kalno“, – rašo paežerės gyventojai.

Pasipiktinę tokiu ežero privatizavimu žmonės įsitikinę, net rezervatuose gyvenantys asmenys turi šiokių tokių privalumų. Lazdijų rajono gyventojai nesupranta, nejaugi Ignalinos rajone nėra ežerų, kad vyrams iš Plungės nuosavybę reikia perkelti į Veisiejų seniūniją. Pakilusiems kovai dėl ežero žmonėms yra skaudu, kad jokia institucija jų apie ežero privatizaciją neįspėjo, su jais nekalbėjo. Jie rašte Prezidentei mini, jog jeigu būtų žinoję, tai iš paskutinio, kad ir iš pensijų, būtų surinkę tuos pinigus ir atidavę valstybei, kad tik šio ežero neprivatizuotų. Veisiejų seniūnijos gyventojai, gyvenantys prie Termento ežero, išreiškė nuogąstavimą, kad niekur nerado norminių aktų, kurie nustatytų santykius tarp būsimų ežero savininkų ir vietos gyventojų. Jie bijo, kad savininkai gali šantažuoti vietos gyventojus.

Situaciją dėl Termento ežero dabar aiškinasi Aplinkos apsaugos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba bei rajono savivaldybė. Kol kas šis ežeras dar neprivatizuotas.

 

Lazdijų-Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Vabuolas teigė, kad senuose archyviniuose dokumentuose surado duomenis apie Termento ežerą. „1934-1935 metų Seinų apskrities, Veisiejų valsčiaus, Paliūnų ir Sakniavos kaimų žemėtvarkos planuose Termento ežeras parodytas kaip valstybinis vandens telkinys. Taigi, gyventojai yra teisūs, tvirtindami, kad šis ežeras niekada nebuvo privatus. Tačiau Lietuvos Vyriausybė dar 2003 metais sudarė, o vėliau ir papildė valstybinės reikšmės ežerų sąrašą. Į tokį sąrašą įtraukti 52 mūsų rajono ežerai, kurie yra neprivatizuotini. Termento ežero šiame sąraše nėra, todėl jis yra privatizuotinas. Žmogiškai galima suprasti vietinių gyventojų pasipiktinimą dėl jo perdavimo nuosavybėn, tačiau juridiškai ir įstatymiškai mes nieko padaryti negalime. Tokie įstatymai. Tiems žmonėms 2008 metais dar buvusi Utenos apskrities administracija yra išdavusi išvadas dėl žemės, miško ir vandens telkinio perdavimo nuosavybėn. Iš viso jie pretenduoja į 19 hektarų plotą Varnėnų kadastrinėje vietovėje. Mes esame įgalioti išsiaiškinti, ar visus dokumentus pretendentai pateikė. Skyrius yra parašęs užklausimą Žemės kontrolės departamentui ir paprašęs patikrinti, ar tiems asmenims, pretenduojantiems į ežerą, teisėtai išduotos išvados. Dabar laukiame atsakymo. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kol kas dar nepriimtas ir šis procesas užsitęs“, – sakė J. Vabuolas.

Rajono savivaldybėje taip pat mąstoma, kaip padėti žmonėms, kovojantiems dėl Termento ežero neperdavimo nuosavybėn. Anot pareigūnų, reikia surasti būdų, kaip tokį ežerų privatizacijos procesą savivaldybė paveiktų, nes žmonių skundų gaunama vis daugiau.