Saugokimės sezoninio gripo!

Atvėsus orams, reikėtų pasirūpinti savo sveikata, nes mažėja organizmo atsparumas ligoms, pradeda varginti įvairūs negalavimai.
Gripas – tai ūmi infekcinė liga, sukeliama gripo viruso, pasireiškianti aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu, sloga. Gripo virusas lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis kosint, čiaudint ar net kalbant. Užsikrėtęs žmogus gali susirgti per labai trumpą laiką – vidutiniškai per 48 val. Ši liga pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų: bakterinio ar virusinio plaučių uždegimo, otito (kuris dažniausiai būna vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms), širdies raumens uždegimo, inkstų ligų, encefalito, meningito ir kt. Sergama dažniausiai vieną–dvi savaites, tačiau, išsivysčius komplikacijoms (kurios būna ypač pavojingos), liga gali tęstis ilgiau.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pabrėžia, kad sezoninio gripo poveikį galima sušvelninti vakcinomis. Tai veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Skiepijimas turi du tikslus: apsaugoti asmenį ir valdyti užkrečiamųjų ligų paplitimą visuomenėje. Vakcinos nuo gripo efektyvumas apsaugant pasiskiepijusius siekia 80%. Persirgus susidaro ilgalaikis poinfekcinis imunitetas. Tačiau jis neapsaugo nuo pasikeitusios gripo virusų antigeninės sudėties, todėl skiepytis reikia kasmet. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupės reguliariai peržiūri vakcinų sudėtį. Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau galima pasiskiepyti ir vėliau, nes apsikrėtus gripu, vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę. PSO pasiskiepyti rekomenduoja daugumai, o ypatingai 65 m. ir vyresniems bei visų amžiaus grupių asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių, plaučių, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis bei asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs. Taip pat dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos įstaigų personalas ir kt.), asmenims, gyvenantiems socialinėse globos įstaigose. Nerekomenduojama skiepytis nuo gripo, jei jau susidūrėte su alergine reakcija gripo vakcinai, taip pat jei esate alergiškas kiaušinio baltymui. Norintys pasiskiepyti turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Asmeninės priemonės, siekiant apsisaugoti pačiam nuo gripo
1. Venkite glaudaus sąlyčio su ligoniais.
a) Žmonės, kuriems pasireiškia vienas ar keli iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, kūno skausmai, galvos skausmas, drebulys ir nuovargis, gali būti užsikrėtę gripo ar kitokiu virusu. Kai kurie taip pat skundžiasi viduriavimu ir vėmimu, siejamu su užsikrėtimu gripo A(H1N1) virusu.
b) Laikykitės nuo žmogaus, kuriam pasireiškia gripo simptomai, mažiausiai vieno metro atstumu ir venkite žmonių susibūrimo vietų. Jeigu tokio atstumo negalima išlaikyti, kiek įmanoma sutrumpinkite glaudaus sąlyčio su žmonėmis, kurie gali sirgti, laiką. Jeigu sąlyčio su sergančiais žmonėmis ar susibūrimo vietų neįmanoma išvengti, stenkitės praleisti tokioje aplinkoje kuo mažiau laiko.
2. Dažnai plaukitės ar dezinfekuokite rankas.
a) Dažnas rankų plovimas ar dezinfekavimas padės jums apsisaugoti nuo viruso. Kruopščiai plaukitės rankas su muilu ir vandeniu, ypač nusikosėję ar nusičiaudėję. Spiritinės rankų dezinfekavimo priemonės sumažina gripo viruso kiekį ant užterštų rankų, nors nusiplauti su muilu ir vandeniu yra veiksmingiau.
b) Plaunantis rankas nereikėtų skubėti – tai turėtų trukti ne mažiau kaip dvidešimt sekundžių
Rankų higienos taisyklės:
– plauti rankas kuo dažniau;
– plauti rankas prieš valgį;
– plauti rankas palietus galimai užkrėstą daiktą;
– vengti kontakto su daiktais, kuriais keičiamasi (pinigais, bilietais ir kt.): mūvėti pirštines, atsiskaityti taip, kad nereikėtų grąžos, atsiskaityti mokėjimo kortele, naudotis ne vienkartiniais, o daugkartiniais transporto bilietais;
– palietus galimai užkrėstą daiktą, neliesti rankomis savo nosies ar burnos, netrinti akių;
– jei rankos suterštos kvėpavimo takų išskyromis, jos plaunamos muilu ir vandeniu;
– prie kriauklių (praustuvų) turi būti rankų plovimo priemonių.
3. Kuo dažniau vėdinkite ir valykite patalpas.
4. Venkite liesti akis, nosį ar burną. Virusai dažnai plinta, kai žmogus paliečia ką nors, kas užteršta mikrobais, o po to paliečia savo akis, nosį ar burną.
5. Ribokite asmeninių susitikimų skaičių, pirmenybę teikite bendravimui telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.
6. Venkite masinio susidūrimo vietų. Susitikus su kitais asmenimis, venkite prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).
7. Venkite stresų.
8. Grūdinkite organizmą nuolat. Nebijokite šalto vandens ir vėsaus oro.
9. Sveikai maitinkitės. Valgykite kuo daugiau šviežių uogų, vaisių ir daržovių.
10. Gerkite daug skysčių.
11. Nepamirškite gerai išsimiegoti. Reikėtų miegoti 7–9 val. per parą. Sutrumpėjusio miego valandų skaičius kaupiasi, o tai mažina imuninės sistemos atsparumą ligoms.
12. Nerūkykite, nevartokite alkoholio.
Asmeninės priemonės, siekiant apsaugoti šeimos narius ir kitus asmenis, su kuriais glaudžiai bendraujate, jeigu sergate
1. Rūpinkitės derama kvėpavimo higiena.
a) Rūpintis kvėpavimo higiena reiškia apsaugoti kitus žmones nuo jūsų galbūt užkrečiamų išskyrų iš nosies ir burnos. Jeigu sergate, kosėdami ar čiaudėdami turėtumėte užsidengti burną ir nosį servetėle, arba kosėjant ar čiaudėjant prisidengti žąstu, o ne plaštakomis. Panaudotas servetėles reikėtų išmesti į šiukšlių dėžę.
2. Dažnai plaukitės ar dezinfekuokite rankas.
3. Likite namuose – neikite į darbą ar mokyklą ir ribokite sąlytį su kitais žmonėmis, jeigu sergate.
4. Sveiki žmonės, jei įmanoma, turėtų laikytis ne mažiau kaip metro atstumu nuo žmogaus, kuriam pasireiškia gripo simptomai. Sergantys suaugusieji gali užkrėsti kitus maždaug penkias dienas nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo, o vaikai – apytikriai septynias dienas nuo simptomų pradžios. Tačiau būtų apdairu manyti, kad asmuo gali užkrėsti kitus visą laiką, kol reiškiasi simptomai.
5. Medicininės kaukės. Jos naudojamos:
a) vykstant namo ar į ligoninę po to, kai pasireiškė simptomai;
b) kai ligoniu namuose rūpinasi šeimos nariai ar kiti žmonės;
c) kitais neišvengiamo glaudaus sąlyčio su sveikais žmonėmis atvejais.
Medicininė kaukė turi būti dėvima ir sunaikinama tinkamai. Nusiimtas medicinines kaukes pageidautina išmesti į plastikinį maišelį, kurį reikėtų tvirtai užrišti. Šį maišelį galima išmesti į įprastų buitinių šiukšlių dėžę. Paskui reikėtų nusiplauti rankas. Naudojant medicininę kaukę, kartu reikėtų taikyti ir kitas pirmiau aptartas priemones, kad būtų išvengta užkrato pernešimo.
7. Gerkite daug vaistažolių arbatų.
8. Naudokitės atskirais valgymo ir gėrimo reikmenimis.
9. Nedelsiant kreipkitės į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją, gydytoją kvieskitės į namus.
10. Būkite namuose iki gripo požymių pabaigos, daug gulėkite, nekvieskite svečių.