Sveikos mitybos paieškos

Anksčiau buvo problema surasti informaciją, dabar – atsirinkti informacijos sraute reikalingą ir teisingą bei panaudoti ją tinkamu metu. Sveika gyvensena, sveika mityba, sveiki maisto produktai, natūralūs produktai yra tik vienos iš aktualiausių šių dienų temų, kuriomis informacijos tiek knygose, tiek internete ar specialistų nuomonių bei patarimų gausybę galime perskaityti, išgirsti. Tad belieka pasirinkti. O tai kiekvieno iš mūsų teisė.
Pasidomėjau, ką apie sveiką mitybą mano Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Ramutė Kunigiškienė.

– Ar esate sveikos mitybos šalininkė ir kaip pabaigtumėte mintį: sveika mityba tai...?
– Manau, kad esu. Sveika mityba – tai tinkamai paruoštas, įvairus maistas, kurį kiekvienas žmogus suvalgo dėl to, kad gautų energijos. Pats tinkamiausias maistas yra tas, kurį mes pasiruošiame patys iš savo užaugintų daržovių. Augaluose sultys kaupia informaciją apie aplinką – metų laikus, dirvą, orą, magnetinį lauką ir t. t. Valgydami vaisius ir daržoves mes pasisaviname informaciją apie vietovę, metų laikus, žmones, kurie prižiūrėjo tuos augalus. Nors mes nejaučiame, bet visa tai mus veikia.  Žinoma, būtų idealu, jei dauguma žmonių galėtų valgyti daržoves iš savo daržo. Sveika mityba yra kiekvienam skirtingai suprantama. Kad į automobilį, važiuojantį dyzeliniu kuru, negalima pilti benzino, mes suprantame puikiai, o į savo burną dėdami neaiškios sudėties produktus apie galutinį rezultatą – savo sveikatą – retai pagalvojame.   

– Kiek suvokimas apie sveiką mitybą priklauso nuo gyvenamosios vietovės, šalies (nuo tokių veiksnių kaip kultūra, religija, papročiai, finansiniės žmonių galimybės, išsilavinimas ir kitų)?
– Sveikos mitybos suvokimas, manau, labiausiai priklauso nuo mitybos kultūros šeimoje. Daugiausia suaugę vaikai maistą savo šeimose ruošia pagal tėvų parodytą pavyzdį. Sveikam maistui paruošti reikia skirti truputį daugiau laiko ir turėti fantazijos. Jeigu suprantame, kad namo be reikiamų statybinių medžiagų nepastatysime, tuomet reikia suprasti, kad mes taip pat savo kūną – dvasios namus – privalome maitinti tinkamomis maisto medžiagomis. Jei tikėsime atliktais tyrimais, tuomet jų rezultatai rodo, kad, pavyzdžiui, nutukimas vyrauja tarp žemesnio ekonominio statuso, žemesnio išsilavinimo grupių, kaimo gyventojų ir tų,  kurie turi mažiau informacijos apie sveiką gyvenseną.

– Ar Lazdijuose sveikos mitybos tema, kalbant apie suaugusius, yra atlikta kokių tyrimų?
– Ne, suaugusieji tikrai nebuvo apklausti šia tema.

– Jaunoji karta apie sveiką mitybą dažnai sužino iš pedagogų mokyklose, iš visuomenės sveikatos specialisčių, o kaip suaugę, vyresnio amžiaus žmonės Lazdijuose informuojami sveikos mitybos klausimais?
– Rajono bendruomenėse, įstaigose yra skaitomos paskaitos įvairiomis mitybos temomis, kviečiami lektoriai, telefonu atsakoma į apie mitybą gyventojų pateiktus klausimus, konsultuojama asmeniškai, dalinami lankstinukai, rašomi straipsniai į vietinę spaudą.

– Ar brangiai kainuoja sveikai maitintis?
– Pirmiausiai, manau, reikėtų klausti, ar žinome, kiek šiandien kainuoja prarastos sveikatos atstatymas. O jei tai jau nebeįmanoma? Kiekvienas žmogus turėtų suprasti, kas yra jo paties sveikata, kaip jam ji svarbi, reikšminga ir brangi. O jeigu tiesiogiai kalbėti apie maisto kainą, tai kainuoja viskas. O kas brangiau: sveikata ar įvairus ir subalansuotas maistas, turėtų sau atsakyti kiekvienas asmeniškai. Man sveikai maitintis nekainuoja brangiai, tik reikia truputį daugiau tam skirti laiko.

– Kokie patarimai būtų tiems, kurie nori atsisakyti nesveikos mitybos įpročių?
– Labai svarbu jausti saiką. Jeigu norite valgyti – išgerkite stiklinę vandens, jei po 10 minučių vis dar norėsite valgyti, reiškia, tikrai norite valgyti, bet jei išgėrus vandens, alkis praeina, vadinasi norėjote gerti. Nuo stalo stenkitės pakilti „truputį alkani“, nes maistas turi tik palaikyti kūne esančią energiją. Valgykite įvairų maistą – organizmui reikia daug maistinių ir mineralinių medžiagų. Ant mūsų stalo turėtų stovėti penki skoniai: pipirai, druska, krienai, garstyčios ir actas (ne spirito). Su maistu organizmas gavęs reikiamą skonį pajus ir sotumą. Nereikia užmiršti, kad mityba ne pagrindinis žmogaus poreikis gyvenime.

– Kiek, Jūsų nuomone, reikia laiko, kad susiformuotų sveikos mitybos įpročiai?
– Visas žmogaus gyvenimas susideda iš vienokių ar kitokių įpročių. Kiekvienas naujas įprotis susiformuoja per tris savaites, jeigu jį kasdien naudojame.

– Informacijos sveikos mitybos klausimais netrūksta tiek lietuvių, tiek užsienio literatūroje. Skaitydami, analizuodami literatūrą galime pasiklysti tarp įvairiausių sveikos mitybos receptų, kurie kartais ima vieni kitiems prieštarauti. Remiantis Jūsų patirtimi, ar yra dėsnių, kurie sveikos mitybos srityje nekinta jau ilgą laiką, yra patikrinti ir rekomenduotini daugelio?
– Taip, žinoma. Kaip ir gyvenime, taip ir mityboje turi vyrauti įvairovė, saikas ir balansas.

– Kaip vertinate atsirandančias naujoves sveikos mitybos srityje, juk besikeičiančios gyvenimo sąlygos, gyvenimo būdas sąlygoja kitokius maitinimosi įpročius?
– Kiekvienas žmogus į naujoves reaguoja savaip. Daugiausiai vyksta pasiskirstymas į keletą grupių – vieni pasikliauna naujausiomis žiniomis, kiti atsigręžia į praeitį ir iš naujo atranda senas sveikos mitybos taisykles. Jeigu maistas, patekęs į žmogaus organizmą, taps lyg „vaistu“, tuomet aš už naujoves sveikos mitybos srityje.Atrodo, reikia tiek nedaug, kad sveikai maitindamiesi būtume ir sveiki – informacijos, valios tą atrinktą informaciją paversti įpročiu savo gyvenime. Būkime sveiki valgydami sveiką maistą, įsiklausydami į savo organizmo  tikruosius poreikius.