Vaikams ir jaunimui rekomenduojamas kūrybiškas laisvalaikis

Prisiminkime. Kada sulaukėte netikėčiausių ir tuo pačiu geriausių rezultatų? Galbūt dažnai tai buvo ne suplanuotas, kruopščiai apsvarstytas problemos sprendimo variantas, o sprendimas, priimtas į problemą pažvelgus kūrybiškai. Kūrybiškumo neišmoksime. Mes jį kiekvienas turime, tik ne visuomet juo naudojamės. Tad jo mokytis nereikia, bet kūrybiškumas mus tikrai moko. Visų pirma, drąsiai eksperimentuoti, išsiskirti, mąstyti ir veikti kitaip, nei tavo kolega – būti originaliu.

Kūrybiškas ir kitoks laisvalaikio praleidimo būdas penktadienio popietę Lazdijų viešosios bibliotekos jaunimo centre buvo siūlomas išmėginti Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 8c klasės moksleiviams.  Į meno terapijos užsiėmimą, vedamą pedagogo Sauliaus Petrausko, moksleivius atlydėjo mokytoja J. Baranauskienė. Meno terapija ir susitikimas su S. Petrausku Jaunimo centre vyksta jau antrą kartą. Šie užsiėmimai organizuojami pagal Lazdijų viešosios bibliotekos vykdomą programą „Sąskaita gėrio link“. 

„Meno terapija įdomi tuo, jog žmogus gali dirbti prie savo kūrinio taip, kaip jam patinka, kaip jis supranta ir kaip nori. Terapijos dalyviui nedaromas joks spaudimas, todėl jis drąsiai reiškia savo mintis“, – apie meno terapijos esmę sako pedagogas. Lapkričio mėnesio paskutinįjį penktadienį vykusiame meno terapijos užsiėmime kiekvienas jos dalyvis gavo klijų, spalvoto popieriaus ir pasitelkdami savo kūrybiškumą turėjo sukurti gyvūną. Jokių maketų, jokių liniuočių. Visi darbą pradėjo vienodomis sąlygomis. S. Petrauskas neabejoja, kad „vienas iš kūrybos džiaugsmų –  pačiam rasti ir pažinti medžiagas, kurios naudojamos darbe, pažinti jų panaudojimo galimybes“. 

Vaikai su entuziazmu ėmėsi kūrybinio proceso –  juk užduotis nebuvo sunki ar siekianti kažko išmokyti. O kai šalia nėra mokytojo, kuris kalba apie spalvų derinimo principus, ar negirdima „čia taip“, „reikia šitaip“, kūrybiškumui nebūna ribų. Neatsitiktinai mokinių darbuose galima įžvelgti mokytojos skatinamą kūrybos kryptį – kūrybiškumas apribojamas. Žiūrime į skirtingų mokinių darbus, o jie atrodo tokie panašūs – juos jungia abiejų mokinių mokytoja. Bet mokslas – tai ne meno terapija, jų tikslai skirtingi. 

Meno terapijos dalyvių kūrybos rezultatas – originalumas. Pasak pedagogo S. Petrausko, visi meno terapijos dalyviai turėjo vienodas sąlygas ir galimybes saviraiškai, tačiau kiekvienas užbaigtas darbelis buvo skirtingas ir turėjo individualius kūrėjo bruožus, iš kurių galima spręsti apie mokinio gabumus ir kūrybingumą.  Po šio užsiėmimo pedagogas sakė, kad džiaugiasi meninės terapijos dalyviais, kurie turi tiek meninį, tiek estetinį skonį ir suvokimą. „Moksleiviai drąsiai reiškė savo mintis darbuose, todėl darbeliai buvo įdomūs ir visi skirtingi. Vaikai nebijojo popierių glamžyti, plėšyti, skirtingas spalvas klijuoti vieną ant kitos“, – apie meninės terapijos eigą ir rezultatus sakė S. Petrauskas, neabejojantis, jog pasauliui reikia nustoti kūrybiškumą kišti į vertinimo rėmus, o išmokti džiaugtis savo kūriniais. 

„Liaukimės kištis į kitų kūrybą, kad ir kokia ji būtų“, – ragino meno terapijos vedėjas. Kūrybiškumas, gebėjimas jį atskleisti ir juo pasinaudoti leidžia sukurti ne tik neapsakomus kūrinius, bet leidžia gyventi kitaip – kūrybiškas problemų sprendimo būdas, kūrybiškai kuriama kasdienybė, kūrybiškas bendravimas... Kūrybiškumas!  Jaunimo centre su jaunimu dirbanti bibliotekininkė Jolita Krokininkaitė pastebi, kad tokie meninės terapijos užsiėmimai leidžia stebėti visai kitokį vaikų ir jaunimo veidą, jų tarpusavio bendravimą ir maloniai nustebti, jog net tie, kurie sako esantys nekūrybingi, nemokantys, nenorintys, padaro nuostabius darbus. Žvelkime į pasaulį, mąstykime ir gyvenkime kūrybiškai!